2016 metų tyrimo rezultatai

Įmonių socialinė atsakomybė: subalansuota klientui, bet ne darbuotojui

Socialinę atsakomybę įmonės demonstruoja sodindamos medelius, taupydamos energiją, remdamos nevyriausybines organizacijas ir pan. Tačiau investuojant į įvaizdį, šešėlyje lieka darbuotojų gerovė – sauga nuo psichosocialinių stresorių, iš kurių žalingiausias yra mobingas. Tai rodo Lietuvoje dvejus metus vykdytas tyrimas, kurio metu apklausta daugiau kaip pusantro tūkstančio darbuotojų iš organizacijų, deklaravusių ir nedeklaravusių įmonių socialinę atsakomybę.

Orientuojasi į vartotojus...

Dar prieš aštuoniolika metų kelis šimtus bendrovių vienijanti Pasaulio darnaus vystymosi taryba, apibrėždama įmonių socialinę atsakomybę, įvardijo verslo įsipareigojimą elgtis etiškai ir prisidėti prie ekonominio vystymosi gerinant darbo jėgos, šeimos narių, vietos bendruomenės bei visuomenės gyvenimo kokybę. Lietuvoje veikia arti šimto įmonių, kurios yra deklaravusios įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA).

Tyrimas parodė, kad socialiai atsakingos įmonės daugiausiai dėmesio skiria aplinkosaugai ir viešajai komunikacijai. Tačiau požiūris paslaugas ir jų kokybę, vartotojų informuotumą, darbuotojų atsakomybė prieš vartotojus, santykis su klientais ir požiūris į aplinkosaugą beveik nesiskiria nuo asmenų, dirbančių įmonėse, kurios nėra deklaravusios įmonių socialinės atsakomybės.

...ir kokybę

Vis dėlto vartotojų informavimo apie paslaugas ir produkciją saugumo ir sveikatos atžvilgiais pastebimi žymiai didesni skirtumai, lyginant ĮSA deklaravusias ir to nesiekiančias daryti įmones, kurios minėtiems aspektams skiria mažiau dėmesio. Pavyzdžiui, svarbiu rodikliu galima laikyti tai, kaip darbuotojai patys linkę naudotis savo įmonės teikiamomis paslaugomis ir vartoti gaminamus produktus.

Ženklų pasitikėjimą paslaugų ir produkcijos kokybe išreiškė ĮSA deklaravusių ir siekiančių socialinės atsakomybės organizacijų atstovai (atitinkamai 78,2 proc. ir 81,2 proc.), ir tik 61,4 proc. nesiekiančių tapti socialiai atsakingomis organizacijų darbuotojai linkę vartoti pačių gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas.

Daugiau streso ir įtampos

Viena vertus tyrimo rezultatai atkreipia dėmesį į tai, kad socialiai atsakingų įmonių darbuotojai lojalesni savo darbdaviui, mažiau linkusių keisti darbovietę, kita vertus, didinant reikalavimus labiau kenčiama nuo streso, psichologinės įtampos. Stresą didina ir rutininis darbas bei įtempti darbuotojų tarpusavio santykiai.

Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad įvairių pokyčių metu, didinant reikalavimus, skatinant vidinę konkurenciją stiprėja ir neapibrėžtumo išgyvenimas, o darbuotojai, siekdami „išsaugoti statusą“ kitų sąskaita, ima elgtis deviatyviai. Tai yra, elgesys gali neprieštarauti oficialioms įmonės taisyklėms, įstatymams, tačiau moralės požiūriu – netoleruotinas.

Jeigu viešos patyčios nesunkiai pastebimos ir gali sulaukti sankcijų, tai mobingas dar įtraukia ir elgseną, kuri sunkiai „apčiuopiama“, tačiau daro stiprų psichologinį poveikį aukai. Pavyzdžiui, sąmoningai nutylint darbuotojo pasiekimus, išskirtinai kritikuojant ar izoliuojant auką – apsimestinai „nematant ir negirdint“, ignoruojant, pabrėžtinai nebendraujant ir pan.

Negatyvaus elgesio bruožai

Tad kokie yra ryškiausi negatyvaus elgesio Lietuvos įmonėse bruožai?

Izoliavimas – vienas iš negatyvaus bendradarbių elgesio aspektų, kuris labiausiai išryškėja ĮSA deklaruojančiose organizacijose. Siekiančių tapti socialiai atsakingomis įmonių grupėje išsiskiria elgsena, susijusi su pertraukinėjimu kalbant ir tam tikra agresija žodinio bendravimo procesuose, taip pat patyčios naudojant neverbalines išraiškos priemones.

Be to, kad darbuotojai pasigenda socialinių ryšių su bendradarbiais, išryškėja ir sąmoningi kolegų veiksmai siekiant apriboti jų kontaktus, sumažinti prieigos prie aktualios informacijos galimybes. Tai yra, būdingi nesąžiningos konkurencijos bruožai, kenkiantys ne tik darbuotojams, bet ir pačioms įmonėms. Tam pasitelkiami gandai, apkalbos ar neteisingas atlikto darbo vertinimas.

Iš bendro konteksto išsiskiria įmonės, kurios deklaruoja ĮSA siekius. Šioms organizacijoms būdinga tokia elgsena, kai darbas nėra tinkamai įvertinamas (16,4 proc.), nutylimi pasiekti rezultatai (15,8 proc.), darbo rezultatus „pasisavina“ kitas asmuo (12,8 proc.). Panaši situacija ir ĮSA deklaravusiose organizacijose. Be to, darbuotojai nurodė, kad koncentruojamasi tik į klaidų akcentavimą (12,7 proc.), į darbą įdėtos pastangos lieka neįvertintos (10,7 proc.) arba darbas vertinamas neteisingai (10,2 proc.).

Balansas – ne darbuotojų naudai

Dar prieš du dešimtmečius vokiečių darbo ir organizacinės psichologijos profesorius D. Zapf‘as mobingą įvardijo kaip ekstremalų psichosocialinį stresorių. Ir nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie darbuotojų psichosocialinę saugą, pastarojo tyrimo rezultatai rodo, kad šioje srityje ĮSA deklaruojančios įmonės neišsiskiria iš bendro konteksto.

Mobingas ir patyčios – ir individuali darbuotojo, ir organizacijos problema. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai konstatuoja, kad darbuotojų tarpusavio santykiai paaštrėja tose organizacijose, kuriose išryškėja vadovavimo, darbo organizavimo ir požiūrio į darbuotojų tarpusavio santykius klaidos. Šiuo atveju svarbu, kaip organizacija vertina darbuotojus ir pasirengusi su jais bendradarbiauti ir prisiimti papildomus, darbuotojų gerovę garantuojančius įsipareigojimus.

Nors teisinė atsakomybė yra viena iš sudėtinių ĮSA dalių, tik 67,8 proc. respondentų, dirbančių ĮSA deklaravusiose Lietuvos organizacijose, patvirtino, kad darbuotojų teises ginančių teisės aktų reikalavimų yra realiai laikomasi. Be to, tik apie 56 proc. respondentų patvirtino, kad visi darbuotojai turi lygias teises, o darbuotojai turi galimybę teikti apeliacijas vadovybės sprendimams ir įrodyti savo poziciją.

Atitinkamai tik 51,7 proc. ir 48,9 proc. respondentų patvirtino, kad profsąjunga laikoma lygiaverčiu partneriu, o darbovietė garantuoja teisingą atlygį už darbą. Be to, kad pasigendama kolektyvinių susitarimų, kuriuose darbdavys prisiimtų papildomus įsipareigojimus, apie 40 proc. respondentų apskritai nesijaučia, kad darbuotojas laikomas didžiausiu organizacijos turtu ir sėkmės veiksniu.

Taigi, nors pagrindiniai ĮSA principai reikalauja derinti visų suinteresuotųjų asmenų interesus, Lietuvoje svarstyklės krypsta ne darbuotojų, o klientų ir ekonominės įmonių savininkų naudos pusėn.

Parengė prof. dr. Jolita Vveinhardt

Tyrimas atliktas projekto „Mobingo / patyčių, kaip psichosocialinio stresoriaus prevencija, įgyvendinant ĮSA“ apimtyje (2014-03-01 – 2016-12-31). Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-094/2014).

www.mobingas.lt
info@mobingas.lt
Jolita.Vveinhardt@gmail.com
mob. tel. +370 698 06 668

Kopijuojant ar kitaip atkuriant šiame puslapyje pateiktą informaciją privaloma nurodyti šaltinį.