2015 metų tyrimo rezultatai

Kas šeštas socialinis pedagogas kenčia nuo kolegų patyčių

diagram.jpg

Problemų turinčiais vaikais besirūpinantys socialiniai pedagogai patys dažnai nesulaukia pagalbos. Tai paaiškėjo apklausus daugiau kaip pusę tūkstančio šalies socialinių pedagogų.

Daugiau kaip 12 procentų dalyvavusiųjų apklausoje teigė patyrę bendradarbių ir vadovų patyčias, o beveik 5 procentai – ir mobingą.

Mobingu laikomas sistemingas terorizavimas, trunkantis ne mažiau kaip pusę metų ir ypač žalojantis psichologinę bei fizinę sveikatą. Dažnai neišlaikę nuolatinio spaudimo, sugniuždyti žmonės yra priversti išeiti iš darbo arba atleidžiami po to, kai būna neteisingai apkaltinami. 

Nors socialinio pedagogo tikslas – padėti įvairių problemų turintiems vaikams, dažnai tampantiems bendramokslių patyčių aukomis, patys pedagogai ne visuomet sulaukia pagalbos. Tik 7,6 procentams nukentėjusiųjų pagelbėjo įstaigos vadovas, ir vos vienam kitam - profesinė sąjunga arba teisininkas.

Mobingas – organizuotas, grupinis puolimas. Net 46,2 procento mobingo aukomis tapusių socialinių pedagogų teigė, kad juos bendradarbiai terorizavo drauge su vadovais. Patyčių atveju 46,3 procento aukų nukentėjo nuo tiesioginių vadovų elgesio.

Dažniausiai apie aukas buvo skleidžiama negatyvi, neteisinga informacija, kenkiama jų asmeninei ir profesinei reputacijai, skiriamos užduotys, kuriomis siekiama sukelti abejonių aukos kompetencija. Aukos užgauliojamos arba izoliuojamos nuo bendradarbių.

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo Universiteto docentė dr. Jolita Vveinhardt, bendradarbiaujant su Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktore Saule Šerėniene. Iš viso apklausta 540 socialinių pedagogų, dirbančių įvairiose šalies mokyklose.

 

Nesveiki santykiai - ne išimtis ir socialiai atsakingose

įmonėse

SUBSK.jpgNet ir įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) įgyvendinančiose organizacijose ne visuomet skiriamas pakankamas dėmesys darbuotojų tarpusavio santykiams. Tai rodo Lietuvos įmonėse atlikto žvalgomojo tyrimo rezultatai.

Nors apie du trečdalius dalyvavusiųjų apklausoje iš esmės patenkinti fizinėmis darbo sąlygomis, tačiau dažnas skundžiasi nesveikais tarpusavio santykiais. Pavyzdžiui, daugiau kaip trečdalis respondentų dėl pašlijusių santykių jautė didžiulį nuovargį, ketvirtadalis - stiprų stresą. Kas dešimtas darbuotojas jautėsi psichologiškai gniuždomas ir buvo priverstas kreiptis į medikus.

Sveika ir saugi aplinka, darbuotojų psichosocialinė gerovė yra svarbūs ĮSA tikslai, tačiau rezultatai rodo, kad nesveikų darbuotojų tarpusavio santykių prevencijai skiriamas per mažas dėmesys. Viena vertus, dar nepakankamai suvokiama sveiko ir saugaus psichologinio klimato reikšmė, kita vertus, organizacijos orientuojasi į rinkodarinį ĮSA aspektą ir santykius su išoriniais suinteresuotaisiais subjektais - klientais, valdžios institucijomis ir kt.

Pirmajame ir antrajame žvalgomojo tyrimo etapuose apklausti 453 respondentai, dirbantys tiek socialiai atsakingose įmonėse, tiek siekiančiose tokiomis tapti, tiek neturinčiose tokių tikslų. 

Tyrimas atliktas projekto „Mobingo / patyčių, kaip psichosocialinio stresoriaus prevencija, įgyvendinant ĮSA" apimtyje. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-14269). Tyrimą atliko doc. dr. Jolita Vveinhardt (projekto vadovė) ir doc. dr. Regina Andriukaitienė).

 

 

www.mobingas.lt
info@mobingas.lt
Jolita.Vveinhardt@gmail.com
mob. tel. +370 698 06 668

Kopijuojant ar kitaip atkuriant šiame puslapyje pateiktą informaciją privaloma nurodyti šaltinį.