Mobingo veiksmai

H. Leymann tyrinėjo, aprašė ir suskirstė mobingo veiksmus. Pagal veiksmus ir jų trukmę galima spręsti apie darbo aplinkoje egzistuojantį terorą. Mokslininkas išskyrė 45 mobingo veiksmus, kuriuos sujungė į penkias grupes: poveikio saviraiškai ir komunikacijai; puolimo socialinių santykių srityje; reputacijos, autoriteto puolimo; pasikėsinimo į profesinę ir gyvenimo kokybę; tiesioginio puolimo sveikatos srityje. Veikti gali vienas vadovas, vieni bendradarbiai arba visi drauge.   

Poveikis saviraiškai ir komunikacijai. Kiekvienas individas jaučia poreikį save įprasminti socialinėje aplinkoje, todėl pirmoje poveikio metodų grupėje – veiksmai, sunkinantys galimybę save aktualizuoti kaip socialią būtybę ir palaikyti ryšius su aplinkiniais. Šioje grupėje išskiriama vienuolika poveikio būdų: vadovas aukai apriboja galimybę išreikšti savo nuomonę; kalbantis asmuo nuolat pertraukiamas; galimybę išreikšti savo nuomonę apriboja bendradarbiai; bendraujama pakeltu tonu, ant aukos šaukiama, ji garsiai barama; aukos darbas – nuolatinės kritikos taikinyje; nuolatos kritikuojamas privatus aukos gyvenimas; auka terorizuojama telefonu; aukai grasinama žodžiu; aukai grasinama raštu; su auka vengiama kontaktuoti, atsiribojama paniekinančiais žvilgsniais, gestais; vengiama kontakto kalbant užuominomis, tiesiogiai nieko nepasakant.

Šiais veiksmais kėsinamasi į asmeninę ir darbinę saviraišką, nutraukiami socialiniai kontaktai – auka socialiai atskiriama ir bauginama.

Puolimas socialinių santykių srityje. Aptardami diskriminacijos tikslus akcentavome psichologinį skausmą, kurį kelia socialinė atskirtis. Išskiriami penki veikimo būdai, kuriais kuriama aukos socialinė izoliacija: su mobingo auka nutraukiami komunikaciniai ryšiai – nebekalbama, nebendraujama; jeigu auka mėgina užmegzti pokalbį, bendradarbiai į tai nereaguoja; mobingo aukos darbo vieta perkeliama į kitą patalpą, toliau nuo bendradarbių; bendradarbiams uždraudžiama bendrauti su auka; į asmenį žiūrima kaip į tuščią vietą.

Taigi ryšiai su auka nutraukiami verbaliniu ir neverbaliniu lygmenimis, lokaliai pabrėžiama distancija tarp aukos ir grupės.

Reputacijos, autoriteto puolimas. Būtų sunku rasti žmogų, kuriam nerūpėtų viešoji nuomonė, asmens reikšmės pripažinimas ir palankus įvertinimas. Autoritetas, reputacija suteikia tam tikrą statusą. Išskiriama penkiolika būdų, kuriais siekiama sumenkinti aukos reputaciją ir įtikinti jos menkavertiškumu: apie puolamąjį nuolatos neigiamai atsiliepiama; mobingo auka tampa nuolatinių paskalų objektu; asmuo išjuokiamas, nuolat pašiepiamas; skleidžiama nuomonė, įtarimai, jog asmuo gali būti psichiškai nesveikas; mobingo auką siekiama priversti pasitikrinti sveikatą pas psichiatrijos specialistus; nuolat juokiamasi iš negalios; šaipomasi, išjuokiama aukos eisena, jos balsas arba gestai. Pastarieji gali būti pamėgdžiojami siekiant pasišaipyti; puolamos politinės arba religinės aukos pažiūros; juokiamasi iš privataus gyvenimo; pajuokų objektu tampa tautybė; mobinguojamas asmuo būna priverstas atlikti darbus, kurie žalingai veikia jo pasąmonę; darbinis įnašas vertinamas neigiamai, liguistai; abejojama visais aukos sprendimais; aukai adresuojami keiksmažodžiai arba kitokie neigiami žodžiai; seksualinio pobūdžio užuominos arba verbaliniai seksualiniai pasiūlymai.

Kaip matyti, aukos autoritetas ir reputacija puolami neformaliaisiais komunikacijos kanalais, naudojantis išankstinėmis neigiamomis nuostatomis, prietarais ir stereotipais. Tai kelia skausmą ir sunkina gynybą, nes stereotipinė informacija nediskutuojama ir negrindžiama objektyviais įrodymais.

Pasikėsinimas į profesinę ir gyvenimo kokybę. Įsidarbinimas, darbo turėjimas ir praradimas apima daugelį socialinio gyvenimo aspektų. Tai siejama ne tik su gyvenimo kokybe, bet ir socialiniu statusu visuomenėje, kurį suteikia profesija, darbovietė ar joje turimas rangas,  todėl nedarbo grėsmė yra stiprus stresorius. Be to, darbuotojas siekia būti profesiškai reikšmingas.

Ketvirta puolimo veiksmų grupė nukreipta būtent į individo darbui suteikiamą reikšmę ir gyvenimo kokybę: aukai neskiriamos jokios darbinės užduotys; mobingo auka netenka bet kokio užsiėmimo darbo vietoje, net neįstengia sugalvoti sau jokios užduoties; skiriamos beprasmiškos darbo užduotys; skiriamos užduotys, kurios viršija aukos gebėjimus, iš anksto žinant, kad jos nebus atliktos arba bus atliktos ne be priekaištų; nuolat skiriamos naujos užduotys; skiriamos įžeidžiančios darbo užduotys; skiriamos darbo užduotys, kurios viršija kvalifikaciją siekiant demaskuoti, t. y. parodyti, kad auka nesugeba dirbti.

Iš pateikto veiksmų sąrašo matyti, kad jie susiję su institucine įvairaus rango vadovų galia, kitaip tariant, priskirtini „bosingui“. Kaip ir minėtose situacijose siekiama mažiausiai dviejų tikslų: sumenkinti aukos reikšmę organizacijoje ir įbauginti. Veiksmai – glaudžiai tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, skiriant kompetenciją viršijančią užduotį aukai sukeliamas stresas, baimės jausmas, o nepatenkinamas rezultatas tarsi patvirtina, kad auka nekompetentinga. Auka baiminasi ne tik naujos, nesuprantamos užduoties – darbo proceso metu ji verčiama iš anksto baimintis neigiamų reakcijų, kai darbas bus baigtas. Sukuriama iliuzija, jog auka organizacijai nereikalinga ir bus atleista, drauge aukos savijauta mažina darbingumą, trikdo dėmesį ir turi įtakos veiklos kokybei bei produktyvumui. Kitaip tariant, susidaro uždaras ratas, naikinantis auką iš vidaus ir išoriškai.

Kėsintis į profesinę veiklą gali ir eiliniai bendradarbiai. Organizacijose esti begalė užduočių, kurios neįmanomos be tiesioginės darbuotojų sąveikos, pavedimų tarp vienodo lygio darbuotojų, ypač tai aktualu kalbant apie komandinio darbo metodą. Mobingo aukų liudijimuose išryškėja piktavališki bendradarbių veiksmai, pavyzdžiui, melagingas apkaltinimas neprofesionaliu elgesiu. Puolėjas formuoja opiniją, jog negali tinkamai atlikti savo užduočių dėl aukos neprofesionalumo ir netinkamumo dirbti. Tai aktualu ypač tada, kai darbiniai santykiai dėl savo specifikos nėra dokumentuojami.

Tiesioginis puolimas sveikatos srityje: auka verčiama dirbti sveikatai žalingus darbus; grasinama prieš auką panaudoti fizinę jėgą; naudojama nežymi fizinė jėga siekiant ką nors pamokytigrubus elgesys; daroma materialinė žala arba verčiama patirti išlaidas; materialinė žala namuose arba darbo vietoje; seksualinis priekabiavimas.

Taigi mobingas apima jautrias socialinio ir asmeninio gyvenimo sritis. Darbo organizacija apibūdinama kaip tam tikra dirbtinė sistema, o mobingu siekiama sugriauti aukos ryšius su sistema, priversti sistemą pašalinti puolimo objektą kaip svetimkūnį.

Cituojant nurodyti šaltinį:

Vveinhardt, J., Žukauskas, P. (2012). Mobingas darbuotojų santykiuose: individas, organizacija, sociumas. Monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

www.mobingas.lt
info@mobingas.lt
Jolita.Vveinhardt@gmail.com
mob. tel. +370 698 06 668

Kopijuojant ar kitaip atkuriant šiame puslapyje pateiktą informaciją privaloma nurodyti šaltinį.