Mobingo samprata

Nedraugiškas žvilgsnis, pašaipi replika, pajuokianti bendradarbio išvaizdą ar nuslėpta, neteikiama darbui reikalinga informacija, apkalbos – visa tai gali šiuolaikinės organizacijos piktžaizdės – mobingo – požymis. Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko dažniausiai vienam asmeniui.

Šis terminas pradžioje vartotas gyvūnų elgsenos tyrinėtojų. Mobingo terminą 1958 metais pirmasis pavartojo austrų mokslininkas K. Z. Lorenz, stebėjęs gyvūnų elgesį. Pavyzdžiui, mobingu jis vadino situaciją, kai būrys žąsų puldavo ir išvydavo jas užpuolusią lapę. Pastebėta, jog banda kartais susivienija prieš vieną iš saviškių, išsiskiriantį iš kitų, dažniausiai silpnesnį. Sistemingos atakos baigiasi tuo, kad auka išvejama iš bandos.

Vėliau šį terminą pavartojo P. P. Heinemann, 1960 metais sugretinęs agresyvų gyvūnų elgesį ir žiaurų vaikų elgesį kitų vaikų atžvilgiu. Šie tyrinėjimai tęsiami iki šiol ir yra svarbūs tuo, kad buvę vaikai socialinio elgesio įpročius perkelia į tarpusavio santykius darbe.

Kalbant apie darbuotojų santykius, pirmasis mobingo sąvoką santykiams darbo vietoje apibūdinti ėmė vartoti profesorius  H. Leymann. Pirmieji mokslininko tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, daugybė darbingo amžiaus švedų dėl mobingo buvo priversti pasitraukti iš darbo. Taigi šis socialinis reiškinys lemia ir neigiamas ekonomines pasekmes.

Apibūdinant mobingo atakas, laikomasi H. Leymann nustatytų 45 elgesio veiksmų: nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Kitaip tariant, puolant auką naudojamas itin platus žmogiškąjį orumą žeminantis, žeidžiantis veiksmų spektras. Tačiau ne kiekvienas puolimas gali būti pavadintas mobingu. Paprastai laikomasi H. Leymann apibrėžimo, jog mobingui būdingi ne trumpesni kaip pusę metų trunkantys ir ne rečiau kaip kartą per savaitę pasikartojantys užpuolimai.

Mobingas aukai sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus. Auka gali pasijusti nevisavertė ir galiausiai išeina iš darbo. Toks ir yra mobingą naudojančių asmenų tikslas. Mobingo auka labai dažnai, kovojant dėl darbo vietos, didesnio atlyginimo, gali tapti ir aukštos klasės specialistas.

Cituojant nurodyti šaltinį:

Vveinhardt, J. (2009). Mobingo kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose diagnozavimas siekiant gerinti Lietuvos organizacijų klimatą. Disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

 

 

 

www.mobingas.lt
info@mobingas.lt
Jolita.Vveinhardt@gmail.com
mob. tel. +370 698 06 668

Kopijuojant ar kitaip atkuriant šiame puslapyje pateiktą informaciją privaloma nurodyti šaltinį.