Mobingo priežastys

Bendradarbių kalbose galima dažnokai išgirsti žodžius „užsisėsti“, „pastatyti į vietą“, "išėsti". Paprastai tokie apibūdinimai taikomi kažkuo išsiskiriančiam, į kitus kolektyvo narius nepanašiam bendradarbiui. Tai gali būti jaunesnis, naujas darbuotojas, gabumais ir darbštumu išsiskiriantis, sulaukęs vadovybės palankumo asmuo.

Individo lygmeniu mobingas kyla dėl daugybės asmeninių problemų ir tarpasmeniniuose santykiuose kylančios įtampos: pavojaus, konkurencijos, pavydo, keršto, neapykantos, nusivylimo, antipatijos, baimės ir kt. Ne visi asmenys suvokia pavydo priežastis, todėl vidujai kylanti įtampa gali tapti dar viena mobingo priežastimi. Pavydėdamas asmuo sunkiai susitaiko su asmeniniais trūkumais ir projektuoja juos į realiai/tariamai sėkmės lydimą asmenį. Šio asmens nesėkmė kelia pasitenkinimą ir asmeninės nesėkmės tampa labiau pakenčiamomis. Jeigu žmogus organizacijoje negali pasiekti tai, ko trokšta, mobingas gali pasireikšti kaip su organizaciniais sprendimais susijusi frustracija.

Nors sakoma, kad nuo mobingo neapsaugotas niekas, vis dėl to „pilkai pelytei“ jis gresia mažiau nei ryškioms, pasiekimais, išvaizda, pažiūromis išsiskiriančioms asmenybėms, nesitaikstančioms su klikos nuostatomis, ar sąžiningai informuojančioms vadovybę apie darbovietėje vykstančius neigiamus reiškinius.

Mobingo imamasi dažniausiai (bet ne visada) prieš gabesnius, aukštesnės profesinės kompetencijos, kito socialinio statuso, kitos lyties, kitos seksualinės orientacijos ir pan. darbuotojus. Taip pat mobingo „gali tikėtis“ išskirtinių rasinių, etninių, socialinių (pvz., asmuo atvykęs iš kaimo ar mažo miestelio) bruožų turintys asmenys. Kitaip tariant, pretekstu užpulti gali tapti bet koks bruožas, kurį mobingo proceso organizatorius pateikia kaip žalos organizacijoje susibūrusiai neformaliai klikai, padaliniui darymą, ir taip suvienyti „bendram tikslui“ kitus bendradarbius.

Teigiama, kad puolėjai pasižymi mikropolitiškai orientuotu elgesiu (t. y. motyvuotumu į tokį elgesį, kuris naudingas tik jiems patiems). Tačiau tikrosios „statymo į vietą“, arba mobingo, priežastys lieka garsiai neįvardytos – nors dažniausiai tai pavydas ir konkurencija.

Cituojant nurodyti šaltinį:

Vveinhardt, J. (2009). Mobingo kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose diagnozavimas siekiant gerinti Lietuvos organizacijų klimatą. Disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

www.mobingas.lt
info@mobingas.lt
Jolita.Vveinhardt@gmail.com
mob. tel. +370 698 06 668

Kopijuojant ar kitaip atkuriant šiame puslapyje pateiktą informaciją privaloma nurodyti šaltinį.