Mobingo dalyviai

Pirmasis mobingo dalyvių vaidmenų schemą sudarė norvegų mokslininkas D. Olweus (1994), stebėdamas mokinių elgseną. Šią schemą vėliau modifikavo C. Goldy (2002). Lietuvių mokslininkai R. Povilaitis ir J. Valiukevičiūtė (2006), remiantis aukščiau minėtomis schemomis, suformavo pageidautiną vaikų vaidmenų perstruktūrizavimą patyčių situacijoje. Mobingo darbo vietoje dalyvių vaidmenys nedaug kuo skiriasi, todėl adaptuotas modelis gali būti taikomas ir mobingo darbuotojų tarpusavio santykiuose vaidmenims nustatyti bei analizuoti.

Puolėjas(-jai) ima priekabiauti, aktyviai dalyvauja mobingo procese ir skatina jį įtraukdamas ir kitus darbuotojus.

Šalininkas aktyviai dalyvauja, bet pats priekabiauti nepradeda (laikomas dešiniąja puolėjo ranka).

Galimi puolėjai palankiai vertina priekabiavimą, bet atvirai to neparodo.

Pasyvūs puolėjai, arba galimų puolėjų šalininkai, remia priekabiavimą, bet aktyviai nedalyvauja.

Neutralūs stebėtojai, matantys mobingą kaip diskriminaciją darbuotojų santykiuose, bet patys to nepatiriantys ir nenorintys nukentėti, stebi, kas vyksta, tačiau nesikiša.

Galimi gynėjai nepalaiko priekabiavimo ir galvoja, kad derėtų padėti, bet nieko nedaro (panašiai, kaip ir neutralūs stebėtojai, kurie nenori nukentėti).

Aukos gynėjas(-ai) pats nepriekabiauja ir padeda arba stengiasi padėti aukai. Jų būna nedaug, arba iš viso neatsiranda.

Kurstytojas, arba dvigubas žaidėjas - dalyvauja ir „baltųjų“, ir „juodųjų“ pusėje, kursto puolėją, guodžia auką.

Puolėjo portretas. Puolėjas – tai autoritariškas, manipuliatyvus, dominuojantis, agresyvus ir nejautrus asmuo. Vyrauja stereotipas, kad vyrai dažniau būna puolėjais, o moterys – aukos. Tačiau tyrimų, kuriais būtų vienareikšmiškai įrodytas lyties dominavimas taikant mobingą, nėra. Pažymimos tik šios puolėjų elgesio tendencijos: vyrai dažniau atvirai demonstruoja agresyvų elgesį, o moterys naudoja pasyviai agresyvų elgesį (paskalos, ignoravimas, intrigos ir kt.). Persekiotojais dažnai tampa ir nekompetentingi vadovai, užėmę postą ne dėl nuopelnų ar gebėjimų. Tokie vadovai jaučia nerimą ir nesaugumą dėl savo autoriteto ir tolesnės karjeros, todėl žlugdo tuos, kurie, jų nuomone – pagrįstai ar ne, kelia grėsmę – yra kompetentingesni, talentingesni, perfekcionistai, mėgstami kolektyvo nariai ir pan.

Mobingo aukos portretas. Dažniausiai mobinguojami darbuotojai, kurie piktina aplinkinius išskirtiniais savo gebėjimais, aukšta profesine kompetencija, ypatingu sąžiningumu, darbštumu, perfekcionizmu, savo pranašumu prieš kitus. Šios savybės labiausiai pabrėžia menkesnius kitų darbuotojų gebėjimus ar tinginiavimą darbo vietoje.

Cituojant nurodyti šaltinį:

Vveinhardt, J. (2009). Mobingo kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose diagnozavimas siekiant gerinti Lietuvos organizacijų klimatą. Disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

www.mobingas.lt
info@mobingas.lt
Jolita.Vveinhardt@gmail.com
mob. tel. +370 698 06 668

Kopijuojant ar kitaip atkuriant šiame puslapyje pateiktą informaciją privaloma nurodyti šaltinį.