enlt
enlt
Prof. Dr.

Jolita Vveinhardt

Apie mobingą pirmą kartą išgirdau 2000 metais Vokietijoje. Tuo metu Lietuvoje apie šį reiškinį nebuvo kalbama. Nuo tada prasidėjo mano kelionė.

Iš pradžių skaičiau knygas apie mobingą kaip detektyvus, vėliau nusprendžiau apie šį reiškinį parašyti mokslinį darbą. Sukūriau pirmąjį tokio pobūdžio tinklalapį Lietuvoje, pradėjau gauti pirmuosius žmonių laiškus. Ar tuo metu tikėjau, kad mobingo žodis „priaugs“ Lietuvoje? Ne, netikėjau, bet vis tiek mobingo reiškinį vadinau mobingu, o ne patyčiomis, ujimu ar kitais žodžiais. Galiausiai 2009 parašiau disertaciją, ant kurios viršelio buvo būtent žodis „mobingas“. Vėliau jau sekė kiti moksliniai darbai. Tačiau pradėdama šį kelią, nesitikėjau nueiti taip toli. Ir tikrai nesitikėjau, kad Lietuvoje tiek žmonių kenčia nuo vadovų ir/arba kolegų mobingo.

Supratau tik vieną – reikia apie tai kalbėti. Ir kalbėjau, kalbėjau, kalbėjau. Daviau interviu, rašiau straipsnius, rašiau knygas, galiausiai man buvo suteikta galimybė sukurti laisvai pasirenkamą dalyką Vytauto Didžiojo universitete, kurį pavadinau „Konfliktai ir psichologinis teroras organizacijose“. Pamenu, tada man sakė: „Geriau nevadink dalyko mobingu, nes niekas to dalyko nesirinks“. Paklausiau protingo patarimo. Ir šį dalyką rinkosi iš pradžių dešimtimis, o paskui 100, per 100, galiausiai pasiekė net 200 studentų, kurie norėjo gauti žinių apie mobingą. Bet tvarkos keitėsi ir mano dėstomą dalyką panaikino. Tuomet viena organizacija netikėtai paprašė surengti seminarą, kita organizacija paprašė. Pradėjau važinėti po Lietuvą, vedžiau seminarus, konsultavau vadovus ir darbuotojus. Kilo tyrimų poreikis, atsirado dokumentų tobulinimo organizacijose poreikis siekiant apsaugoti ir apsisaugoti. Taip ir pradėjau dirbti, nors tokio plano niekada neturėjau.

Nuo mobingo nukentėję asmenys vis dažniau rašė ir skambino. Panirau į jų problemas ir ieškojau drauge sprendimų. Ir dar daug žingsnių buvo padaryta lankantis pas ministrus, Seimo narius, kad kažkas Lietuvoje pasikeistų. Kol ledai pajudėjo. Kada? Ne tada, kai aš apie tai kalbėjau… Tik po savižudybių. Ir tikrai ne po pirmųjų mobingo aukų savižudybių. Skaudu, nes buvo galima to išvengti.

Apmaudu, kad mes tokie abejingi, kai kitam yra blogai.

Taigi, jeigu jūs lankotės šiame puslapyje, vadinasi, mobingas yra tas reiškinys, kuris vienaip ar kitaip paliečia jus, galbūt jūsų artimuosius. O gal rūpinatės kolega, darbuotojais ir norite užkirsti kelią blogiausiam. Atvykote tinkamu adresu. Paskaitykite, parašykite, paskambinkite.

Jolita

Knyga

Mobingas darbuotojų santykiuose: individas, organizacija, sociumas, 2012m.

Tai monografija, kurioje nagrinėjama darbuotojų santykių disfunkcija, pasireiškianti diskriminuojančiais mobingo veiksmais.
Analizuojant socialinėje aplinkoje egzistuojančių prietarų, stereotipų įtaką darbuotojų elgsenai, patikslinamas ir praplečiamas mobingo apibrėžimas. Mobingas, kaip diskriminacija darbuotojų santykiuose, traktuojamas kaip ilgalaikis, užpuolimų dažnumu ir puolimo trukme apibrėžiamas diskriminuojančio pobūdžio psichologinis teroras darbo aplinkoje, kuriuo aukai sukeliamas psichologinis diskomfortas, skausmas, neigiamai paveikiama jos socialinė, profesinė elgsena. Aptariamos reiškinio pasekmės aukai ir organizacijai bei jos klimatui. Organizacijos klimatas analizuojamas kaip organizacijos kultūros dalis, išryškinama jo sandara. Konstatuojamas mobingo intensyvumo ir organizacijos klimato būklės ryšys, analizuojama koreliacija tarp mobingo ir klimato dimensijų.